Solfedžio · FA
639Hz
Solfedžio pasakojimas: Ryšys
Pusė oktavos žingsnio aukštyn. Nuo čia skaičius yra garso erdvė, o nebe derinimas.
Garso figūra · n 6.08 · m 9.73
Kas nutinka perjungiant
Tai jau nebe priderinimas.
Maždaug šeši pustoniai, taigi pusė oktavos — didžiausias galimas atstumas oktavos ribose. Kūrinys, buvęs C, atsiduria maždaug ties F♯. Garsas gerokai šviesesnis, mušamieji ir šnypštimo garsai išryškėja.
Kilmė
Iš kur kilęs pavadinimas
Skiemenys Ut, Re, Mi, Fa, Sol, La kilę iš Guido iš Arezo, gyvenusio XI amžiuje. Jis paėmė lotyniško himno eilučių pradinius skiemenis ir sukūrė pirmąjį tinkamą būdą įvardyti melodijas, o ne tik jas atkartoti dainuojant. Iš šio „Ut–Re–Mi“ atsirado šiandieninis mūsų „Do–Re–Mi“.
Ko Guido nedarė: nepriskyrė skiemenims hercų skaičių. Sąvokos „hercas“ tuo metu dar nebuvo, kaip ir privalomo derinimo. Konkrečių dažnių priskyrimas šiems skiemenims yra gerokai vėlesnio laikotarpio ir nekilo iš viduramžių — dažnai taip pasakojama, tačiau šaltiniai tam yra naujųjų laikų.